GEOSTORM

Katastrofų filmai, pastaruoju metu, pasidarė tokie kvaili, kad nieko, be griūvančių miestų vaizdų, spausdami "Play", iš jų ir nebesitikime. Geostorm nėra toks blogas, kaip tikėjausi po treilerių, tačiau toli gražu ne išimtis taisyklei. "Mokslinė logika" tokia, kaip perkėlus visą kosmosą į Vichi vandens parką, tačiau tiesą pasakius, man buvo labai smagu žiūrėti ir nuoširdžiai su žmona prisijuokėme iš visų tų skubotų nesąmonių, dėl to be vargo galima džiaugtis juo, kaip "so-bad-it's-good" produktu.

Žemę darko audros, tad joms suvaldyti sukuriamas kosminių palydovų tinklas, gebantis keisti oro sąlygas apačioje. Šis patenka į negerų žmonių rankas. Jų motyvacija, bei veiksmų sekos logika neaiški, tačiau mum juk terūpi griūvantys miestai. Jų čia yra nemažai, bet šiek tiek mėgautis trukdo super greitas montavimo stilius.
Senesniuose, kad ir kvailuose, katastrofų filmuose destrukcijos scenų būdavo mažiau, bet kai jau ateidavo jų laikas, viskas aplink nuščiūdavo ir žiūrovas, lyg maža skruzdelytė, būdavo paliktas vienas prieš faktą, bejėgiškai stebėti viską griaunančios jėgos siautėjimo.

Čia visko primesta daug, bet dėl trumpos trukmės, ar noro daug apsižioti, viskas sumontuota tokiu "tep lep" stiliumi: "na va, nutiko tai, tada nutinka tai, tada bum nutinka tai, pabaiga", o pačiu disasterio didingumu ir galybe taip ir neleidžiama normaliai pasimėgauti.
Patiko matyti daug pažįstamų veidų, ypač Jim Sturgess iš Heartless, ir kaip jau sakiau, nėra taip blogai, kaip tarkime kokiam San Andreas, tačiau žinokite, kad sėdatės žiūrėti tik efektų prikimštos nesąmonių komedijos ir galbūt smagiai pasijuoksite. Kitaip gali būti sunkoka, ypač į pabaigą.

4/10

WAR FOR THE PLANET OF THE APES

Jau trečiasis iš Beždžionių Planetos prequelių (po Rise ir Dawn) ir vis dar puikiai žiūrisi šitie naujos kartos Apes filmai. Dabar jau ir CGI susitvarkė iki neįtikėtino lygio, šitiek nuotaikų perteikta vien per beždžionių išraiškas ir veiksmas atrodo tikrai neblogai. Įmesta rimtų referencų originalo fanams, tačiau bendrai filmas daugiau žaidžia emocijom ir drama nei yra toks totalinis karas, kaip galima buvo įsivaizduoti. Labai kalama į vienus vartus ir jaučiasi tas toks stūmimas, stengiantis pabrėžti, kurioje pusėje blogiečiai.

Duodamas žiupsnelis atsakymų, tačiau su jais, ateina ir nauji klausimai. Ar atsakymų į juos bus ieškoma būsimuose filmuose nežinau, holivudas dabar stipriai užsiėmęs man visiškai neįdomių "komiksų visatų" kūrimu. Taip pat sunku pasakyti ar tikrai reikia dar filmų, gal jau geras taškas viską užrišti ir naujiems/jauniems fanamas (vėl) jungtis originalą. Iki šiol jo nieks neperspjovė, bet ir neprivalo, o aš kaip ne per seniausiai iškeptas fanas šita dalimi frančizėje likau patenkintas. Puikus laikas peržiūrai namuose.

7/10

STRANGER THINGS 2

Tiesiog natūralu, kad Netflixe sprogęs Stranger Things be delsimo susilaukė tęsinio. Keistoka net vadinti tai antru sezonu, kai visos serijos pasirodo iškart. Šiuolaikiniai serialai tai lyg naujoji karta filmų, sudalintų segmentais.
Didžiausia problema šiame "sezone" manau buvo pirmtake aukštai užsikelta kertelė. Dabar kūrėjams sunku perspjauti patiems save, o publika visada juk nori, kad būtų tik geryn. Dažnai būna atvirkščiai, na ir šiuo atveju rodos Duffer brotheriams labai kažkuo nustebinti kaip ir nepavyko.

Mėginta įmesti tą sesers konceptą, bet tai nelabai išvystyta, išskyrus tą vieną gražią, bet labai išsiskiriančią seriją Čikagoje. Atrodo keistokai ir iškrenta iš konteksto, nebent aišku prie to dalyko bus grįžtama trečiam sezone.
Drąsiai ir daug besireiškiantys vaikai vėl vaikšto ant nervinimo ribos ir šį kart kelis kart ją jau peržengia. Buvo keleta svetimos gėdos momentų, ko pirmame sezone dar pavyko išvengti. Vėl turėjau niurzgalo dėl monstrų: kompiuteriniai "šunys", kažkokie čiuptuvai, milijardą kart girdėti stock sound efektai, labai skurdi fantazija monstrų dizaino departamente.
Dar vienas riebus minusas toks, kad daug kas labai nuspėjama ir iki skausmo klišiška.

Tačiau nepaisant to, visa kita kokybė išlaikyta ir nors nepralenkia, bent jau tempia iki to paties lygio. Gražūs vaizdai, spalvos, muzika, puikiai atkurta ir romantizuota 84-ų atmosfera, įsimintini ir organiški personažai. Patiko, kad vėl nėra to durno "netikėjimo vaikais" iš suaugusių pusės ir iškart imamasi veiksmų kai šūdas trenkia ventiliatoriui.
Jei bus trečias kartas, o turint omeny populiarumą manau jis tikrai bus, abejoju, kad Dufferiams pavyks dar kart prakišt tą patį, mano nuomone jau reiks pametėti daugiau šviežių įdėjų. Gal padės tai, kad vaikučiai bręsta ir tampa nebe vaikučiais?

7/10