Vaje, pagaliau baigėsi. Dvi su puse valandos šio kruvino Korejietiško trilerio tikrai buvo per daug ir pakenkė seanso kokybei. Iš esmės neblogai, tačiau viską buvo galima papasakoti per pusantros valandos, tuomet daug lengviau būtų kažkam rekomenduoti šį 2010-ųjų filmą. Įtampos ir intrigos buvo daug, tačiau vėliau pabodo ir ėmė erzinti. Veikiausiai tokia ir buvo kūrėjų intencija, - pagrindinis, "teigiamas" personažas ėmė gerokai nervinti ir stebinti savo kvailumu. Tiesą sakant visas filmas tai nesustojantis erzinimas. Prasideda niūriai: maniakas pagauna panelę ir ją šaltakraujiškai nužudo. Šios vaikinas su tėvu imasi kerštauti, tačiau pasirenka gana keistą metodą, kaip veikėjai jį vadina, - medžioklę. Žudiką vaikinas sugauna, ne kartą ir ne du, tačiau kas kart gerai atlupęs, paleidžia. Toks metodas neva didelė bausmė, bet ilgaainiui suprasime, kad įgyvendinti ją gaunasi taip kvailai, kaip ir skamba. Žudikas ne pėščias (tiesą sakant visai kietas personažas, kurį galima pamėgti) ir imasi kirsti atgal iš peties, Aš mačiau velnią tai pustrečios valandos, gaudynių, kovos ir smurto, tačiau deja ne geraja veiksmo filmo prasme. Viskas ko ši istorija pamoko tai, kad smurtas gimdo smurtą, galo tam nėra, o ir tunelio gale švieselės nežiba. Kokybiškas reikalas, vertas Azijos kino mėgėjų dėmesio ir man, po teisybei, visai patiko, tačiau norėjo jis nervinti ir sunervino tikrai atitinkamai. Iki vidurio atrodė nuostabu, bet į pabaigą vis labiau darėsi šikna. Trileris neblogas, bet visą išžiūrėti uždavinys ne vaikiškas. Studijuojate smurto esmę, galit mėginti. Šiaip jau nelabai rekomenduočiau. 7/10 su dideliu minusu už trukmę.
No comments:
Post a Comment